Ta lib bollingerių juostų pavyzdys

Minties originalumas, nenuginijamos logins ivados ir dstymo patrauklumas, ir, pagaliau, daugyb naudingos gyvenimikos mediagos visa tai veria mus linkti iai knygai plaiausio paplitimo. Vis dlto laikome savo pareiga daryti ilyg: mes manome, kad kai kurie autoriaus teiginiai rodo pernelyg didel jo susiavjim prigimtimi, natralumu ir tiesioginiais instinktais, kaip tikro, protingo gyvenimo bdo kriterijais.

Mes mielai tikime, kad jis jau pasiek maitinimosi aliais, nemaltais grdais, aliais vaisiais, darovmis ir rieutais lyg; bet jis pats perspja skaitytoj, kad nereikt i karto bandyti jo radikalaus reimo, ir silo, kaip pereinamj ingsn, - virto maisto vegetarizm.

Mes manome, kad iuolaikin monija tiek nutolo nuo rojaus mitybos, kad paios siningiausios pastangos jos link kain ar bus skmingos; pats autorius pripasta, kad dar keletas kart pasmerktos virtam vegetarizmui.

Uploaded by

Bet norint pasiekti to pereinamojo ingsnio, neabejotinai naudingo ir pasiekiamo, - reikia bti tikram dl pagrindini vegetarizmo princip, o btent to tikrumo i esms ir moko Moes Oskragello knyga. Nepamirtame ir to, kad ms rankose jaunosios kartos gyvenimo gairs. Mes atsakingi u jos ateit. Gali bti, kad matydama ms tikr siek isivaduoti i visokio plauko kvailysi ir lamto ir auganti karta paseks mumis ir, inoma, engs toliau nei mes paprasto, protingo gyvenimo bdo keliu.

Arklys, jautis, asilas, net menkiausias sliekas nelies to, kas jam kenkia: jis puikiai ino, koks maistas jam gimtas, btinas: vien tik mogus, tas gamtos valdovas, savo protu nesugeba atskirti naudingo nuo kenksmingo. Bet tai vien tik odiai, beprasmikai vien kitiems kartojami.

Kas gi ties sakant yra instinktas?

ta lib bollingerių juostų pavyzdys

Instinktas - tai juslinis gyv btybi gebjimas atskirti naudinga nuo alinga pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojt ; gebjimas siekti pirmojo ir atmesti antrj gyvybs isaugojimo vardan. A sakiau, kad instinktas yra jausmin ypatyb. Kokiais btent jausmais remiasi instinktas?

Kai mes ta lib bollingerių juostų pavyzdys uniui ksnel duonos, duodame ko nors pasti bedionei ar kuokt ols karvei, - k tie gyvnai pirmiausia daro? Jie pirmiausia pauosto, kas paduota, atsargiai paragauja ir tada arba suda, arba visai nelieia.

Taigi kokiais jutimais vadovaujasi gyvnai nustatydami maisto vert? Pirmiausia uosle, paskui skoniu. Kuo gi btent ie jutimai skiriasi nuo kit - regos, klausos ar lytjimo?

Ogi tuo, kad pirmieji du yra chemins prigimties, o pastarieji - fizins. Bet ar tiedu mogaus pojiai lygiaveriai gyvn turimiems? Be jokios abejons. Taigi jis turi ir instinkt, tik jis tiek neveiklus, kiek suniokoti jo skonis ir uosl. Degtin ir tabakas, jau savaime kenksmingi, ypatingai veikia uosl ir skon; iuos cheminius jutimus varius isaugo tik vaikai ir moterys, nes jie nenaudoja mint teral. Priprasti galima prie daugelio dalyk, netgi tokiu lygiu, kad sris bus skanus tik kai j pusiau supdysi ir tame dvokianiame daikte siveis kirminai.

Todl maistas danai bna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda virktas kokainas bei morfijus. Tariamo malonumo jausmas tais atvejais tik laikinas, kol tsiasi dirbtinis valumas esant prislopintiems nervams. Kai kalbame apie instinkt, turime mintyje iimtinai sveikus, nesugadintus cheminius jutimus.

I Instinkto nuoroda, t. Arklys, jautis, asilas, net menkiausias sliekas nelies to, kas jam kenkia: jis puikiai ino, koks maistas jam gimtas, btinas: vien tik mogus, tas gamtos valdovas, savo protu nesugeba atskirti naudingo nuo kenksmingo. Bet tai vien tik odiai, beprasmikai vien kitiemskartojami. Kas gi ties sakant yra instinktas?

Kas j neturi, gali lengvai atkurti, i naujo grdamas prie teisingo gyvenimo bdo. Bet ir tuo lygiu, kokius juos turime dabar, skonis ir uosl dar gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis.

Teisingai gyvendami mes vl pasieksime tokio instinkto tobulumo kad kaip arklys ar uo atskirsime nauding nuo alingo. Bet kuri karv neklysdama tiksliai i deimties oli vien uosls ir skonio pojiais isirinks jai tinkamiausi. Kari ir rgi oli ji nelies, o s tik saldi ol. Arklys nes paplkusio ar kitaip sugadinto ieno. N vienas vris neragaus "karto". Bet kuris kdikis pirm auktel sriubos ar jautienos ksnel ispjauso nuo pirmo alaus ar kavos gurknio darys siaubingas grimasas.

Город таков, каким он был тысячи лет назад, - сказал он Хедрону. - Мы движемся назад во времени.

Tik rpestinga motina beveik prievarta, t. Taip vadinamos vaikikos ligos, kuri metu organizmas stengiasi isivaduoti nuo jo organizm patekusi kenksming mediag, yra mamos rpestingumo pasekms. Kdikis, kuriam leidiama rinktis ms, sriub, vyn, kakav ar prisirpusius vaisius bei savo daro daroves, tebesivadovaudamas sveiku instinktu btinai ties rankut link pastarj.

Kuri motina to nepastebjo? Bet kuri bent kart dl to susimst? Arba kas i suaugusij ims noriai gerti arbat, kav be cukraus ar be pieno ir grietinls? Argi prie viso to dedamas cukrus ne tam, kad apgaut perspjant instinkt? Tyrintojas Laveljanis savo kelionse po Afrik jam ir jo juodukams palydovams neinomas uogas bei vaisius pirmiausia duodavo j lydiniai bedionei, kuri dl to ir pasim su savim.

Jeigu bedion d, buvo aiku, kad tai nenuodinga; jeigu atmesdavo, vadinasi, tai maistui netinka. Taigi sprsdami, k mes turime valgyti, kad gyventume darnoje su ms prigimtimi, prieiname prie visikai aikios ivados, kad iuo atveju pirmas vedlys yra ms nesugadintas, sveikas instinktas - skonio ir uosls pojtis. Imoksime juk i naujo palaimingai naudotis savo uosls ir skonio organais.

Stebtina, kad lig iol mons nesusimsto, kodl juos gamta apdovanojo skonio ir uosls pojiais - lieuviu ir nosimi? Kad pajustume malon skon ir kvap. Bet kokia mums i to nauda? Juk tokiu atveju bt geriau, kad mes nejustume nei bjauraus ta lib bollingerių juostų pavyzdys, nei lyktaus kvapo. O i ties ie pojiai mums duoti tam, kad padt ivengti pavojaus, todl, kad visa, kas nemalonu ms uoslei ar skoniui, - maistas ar vanduo, oras ar dar kas nors, - i ties yra kenksminga.

Ir atvirkiai, visa, kas maloniai kutena ms gomur ir nos, visa tai mums naud. Juk ne veltui gamta mums stat nos taip arti burnos.

Document Information

Kiekvienas maistas turi praeiti i cenzr. Kur mes beeitume, prie ko beprisiartintume, pirmoji eina nosis kaip svarbiausias ms sargybinis. Kiek kart nosis gelbjo ms sveikat, netgi gyvyb, priversdama mus kuo skubiau bgti nuo gresianio pavojaus arba mest alin kak nuodinga, k mes buvome besuvalg.

Yra moni, kurie absoliuiai neturi uosls, ir jie nuolat nesveiki. Ir atvirkiai, yra toki, kuri uosl tiek ilavinta, tokia vari, kad jie tarsi unys atpasta mones i kvapo uritomis akimis; jie taip pat pam rankas daikt pasakys, kas j prie tai laik rankose, kas k tik ar anksiau buvo kambaryje.

Ekkarthauzenas Zur Magie p. Perti pasakoja apie mog, kuris turjo toki jautri uosl, kad k tik js kambar atpaindavo msininkus, mediotojus, odiu, visus, kurie praliejo krauj. Galvijas i toli atpasta msinink ir slepiasi kanados opcionų brokeris jo. Kada jo vegetarik maist nemaiom laindavo bent kelis sriubos laus, jis ikart pajusdavo ir nebepajgdavo to maisto valgyti.

Laukins gentys uosle pasta savo genties mog.

Naturalus-zmogaus-maistas-Konstantinas-Moes–Oskragello

Ko neatpasta nosis, atskiria lieuvis - skonio pojtis. Yra dalyk, kurie, pvz. J skonis pastamas tik itirpus ant lieuvio, nes corpora non agunt nisi fluida, aut ta lib bollingerių juostų pavyzdys. Kas i pairos neturi jokio kvapo ar skonio, to mes turime saugotis. Bet tai, kas skleidia nepriimtin kvap ar blog skon, mums kenkia, ir atvirkiai. Man gali prietarauti, atseit sriuba taip gardiai kvepia, o pagal mano teorij ji turi pakenkti. Taip, ji kvepia, bet tai ne sriubos, o joje esani prieskoni kvapas.

Ivirkite sriub be prieskoni - ir nebus jokio aromato. Irgi netiesa: aliu pavidalu jie dvokia kaip lavonai ir skleidia nemalon kvap, o ikepus i esms kvepia sviestas ir prieskoniai. II Sveiko proto ir inojimo nuorodos, kaip mes turime maitintis A jau sakiau, kad pirmuosius nurodymus, kaip turime maitintis, mums duoda instinktas ms pai prigimtis. Taiau be instinkto yra ir kitos gairs: sveikas protas arba inojimas, t.

Logikai svarstydami apie tai, kuo mes turime maitintis, remdamiesi anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir ypa higiena, prieiname prie nepaneigiamos ivadoskad mogus nepriklauso nei plrnams kaip kat, uo, vanagas, nei oldiams kaip jautis, arklys, kupranugaris ir nei visadiams kaip kiaul, lokys ir kiti, o kakokiai kitai riai, btent vaisiavalgiams, panaiems labiausiai isivysiusias bediones, t. Visos ms kno sandaros ypatybs paneigia bet kokias abejones: rank sandara, andikauliai, dantys, skrandio ir arnyno forma, tulies psl ir akloji arna, nerv sistema, smegen sandara, skrandio - arnyno peristaltika ir t.

Jeigu vardiniau visus mokslo srii rodymus, kad mogus i prigimties yra vaisiavalgis ar valgantis grdus ir vaisius, turiau ieiti toli u io rainio rib, todl a apsiribosiu tik kai kuriais btiniausiais rodymais.

Biblijoje pasakyta Bties I, : " Ir tar Dievas:teiaugina em elmenis, ol,sjani skl, vaismed, duodant vaisi pagal jo prigimt, kurio skla kris em; ir pasidar taip. Ir pasideng em aluma, ole,sjania skl pagal jos prigimt,ir iaugino med, duodant vaisi su skla jame pagal jo prigimt. Ir Dievas ta lib bollingerių juostų pavyzdys, kad tai buvo gera. Apie mogaus sukrim skaitome Bties I, : "Ir laimino juos Dievas, ir sak jiems Dievas: veiskits ir dauginkits, ta lib bollingerių juostų pavyzdys pripildykite em, ir uvaldykite j, ir viepataukite jr uvims, ir padangi paukiams, ir visiems gyviams, liauiojantiems eme.

Ir tar Dievas: tai A daviau jums visoki ol, sjani skl, kokia yra visoje emje, ir visok med, kuris veda vaisi, sjant skl; jums itai bus maistui. O visiems ems vrims, ir padangi paukiams, ir visiems gyviems liauiojantiems padarams daviau A ols elmenis maistui; ir pasidar taip.

Apie msdius arba plrnus nekalbama visikai, o tai perduoda tradicin rodym, kad plrnikumas gamtoje - anormalus reikinys. Aukiau matme dvi augalinio maisto ris: alumynai daro alumynai ir ol, sjanti skl. Ir iaugino Viepats Dievas i ems visoki medi, maloni pairti ta lib bollingerių juostų pavyzdys tinkam maistui. Pirmasis budistinis priesakas skelbia: "neudyk", tok pat priesak turi ydai ir krikionys.

Vienas graik reformatori, Triptolomjus, kalba: Supraskite gi, kad vri msa ta lib bollingerių juostų pavyzdys jums: kas umua gyvn dl valgio, tas turs mirti, todl kad jau liovsi buvs mogumi.

Sokratas :Saugokis visokio valgio ir grimo, kurie skatint tave suvalgyti daugiau nei reikalauja tavo alkis ir trokulys. Kuo maiau mogaus trokim, tuo jis ariau lygmens diev, kurie neturi joki trokim.

Tautos, besimaitinanios augmenija, paios stipriausios ir graiausios: maiausiai varginamos lig ir prating aistr ir gyvena iki gilios senatvs. Vegetarizmas teikia palaiming tak kno groiui ir dvasios pusiausvyrai. Lamartinas teig, kad ateis laikas, kai mons jaus tok pat pasibjaurjim msa, kok dabar jaust mogienai.

Humboldtas taip pat sak, kad pripratimo valgyti ms takoje mogus jauia maesn pasibjaurjim mogiena. Daugyb ymi vairi epoch moni buvo teoriniai arba praktiniai vegetarizmo propaguotojai; j motyvai buvo vairiausi: vien etiniai, kit ekonominiai. Humboldtas sako: Atitinkamas ems plotas ustas kvieiais Europoje, gali imaitinti 10 moni, bet vargiai imaitins vien, besiveriant gyvulininkyste, o Meksikoje, usodintas bananais, gali imaitinti iki ties.

Vis, kam brangi laim ir tiesa, a praau skirti savo dmes vegetarizmo studijoms.

Nagelis3 rao: Jeigu tvai savo vaikams duoda sriubos ir msos, prietaraujant j prigimiai, tai dl to greitja kraujotaka, kraujuje vyksta stiprus bangavimas, darantis krauj iml udegimams ir stipriems pripldimams. Tiesa, vaikai tada raudonskruosiai, apvaluiai ir trykta sveikata, bet tai ne tikrojio tariama sveikata. Jie panas rausv obuol, kuriame slepiasi kirminas ir pakirtinja j sveikat, - maas vjelis nukreia juos nuo medio. Kiek palankiai vaikus veikia augalinis maistas, gali patvirtinti bandymai, atlikti nalaii namuose Alabamoje, ant Hudzono kranto.

Kada metais, - sako dr. Kombe, - atidarme 2 Apie Nirvan induistai sako: "etojo pilno palaimos Nirvanos, laisvos nuo pikt trokim ir neinojimo Tu pats sau viepats; Jeigu nori bti igelbtas, Gelbkis pats.

С тех пор, как рухнула Галактическая Империя, и Пришельцы вернулись к звездам, он стал нашим миром. За стенами Диаспара нет ничего, кроме пустыни, о которой рассказывают наши легенды.

Prajo treji metai, ir vaikus mme maitinti augaliniu maistu. Tada ligonin m tutti.

ta lib bollingerių juostų pavyzdys

Vaikai pasidar valesni ir linksmesni, veiklesni ir labiau bendraujantys. Iki tol kasmet bdavo keli mirties atvejai, dabar per kelet met nebuvo n vieno. Profesorius Grahamas sako apie i prieglaud: Vegetarikos vaik mitybos pasekms tokios akivaizdios, kad j negalima nepastebti ir nepripainti.

ta lib bollingerių juostų pavyzdys

Protins ir fizins i vaik jgos taip rykiai padidjo, j pastabumas ir supratingumas kl man nuostab. Bandymo dlei vaikams kur laik vietoj rupios duonos dav sijot milt duon ir bandeles.

Per trump laik rezultatai tiek pablogjo, kad teko grti prie rupios duonos, o tada vaikai vl m taisytis. Libigas vlesniuose savo kriniuose pripaino klyds darydamas ivadas savo vardo msos ekstrakt atvilgiu4. Daktaras Alkotis savo ruotu kalbjo: Kol monija valgys msik maist, tol bus beprasmika gydyti ligas.

Ms elgesys su gyvnais yra geriausias mataskaip elgiams su monmis. Kiuvje, turjs geriausi reputacij Vichrovo akyse kaip anatomas, pasak taip: mogus nepanaus n vien plrn; dant kiekiu ir isidstymu jis artimiausias orangutangui, vaisiadiui gyvnui. Tuo paiu ir arnynas atitinka augalus danij.

ta lib bollingerių juostų pavyzdys

Visas mogaus organizmas, kiekviena svarbiausia jo dalis, tinka augaliniam maistui vartoti. Ta lib bollingerių juostų pavyzdys, nenoras atsisakyti msos toks stiprus, kad daug silpnavali nepajgia savs veikti, bet tai tik j nenaudai. Avis, kuri jreiviai r msa, baigiant plaukiojimo laik nebeimdavo savo prigimtinio maisto.

Yra pavyzdi, kad arkliai, karvs ,avys, netgi balandiai, maitinti msa, pagaliau atstumdavo savo prigimt maist. Profesorius Ovenas Odontografijoje p. Akivaizdus keturkoj ir mogaus dant panaumas rodo tai, kad. Pue veikale Pluralite de la race humaine randame toki nuomon: Pasakme didiul ties, ta lib bollingerių juostų pavyzdys mog vaisiavalgiu.

ta lib bollingerių juostų pavyzdys

Tiek skrandio arnyno trakto, tiek dant sandara tai neabejotinai rodo. Dar pateiksiu prof. Laverenco nuomon i jo veikalo Zectures on physiology p.

Nors mogus ir turi iltinius, jie neisikia taip kaip plrn ir neatlieka atitinkam funkcij. Atidiai siirj dantis, andikaulius ir virkinimo organus prieiname prie ivados, kad mogaus organizmas labiausiai panaus isivysiusi bedioni ries organizm, kuris be iimi, pirmaprade prigimtimi vaisiavalgis.

Ligonini ir beprotnami skaiius auga pasibaistinai greitai. Tokia pat progresija daugja keniani dl nerv, smegen, skrandio ir plaui lig; taip pat auga alkoholik skaiius. Garsus profesorius Fonsagrivis savo klasikiniame veikale: Entretiens familiers sur lhygiene 8p. Visos Europos valstybs 4 5 Liebig: Chimische Briefe, puslapiai ir Cuvier: Regne animal turjo sumainti krtins apimties ir gio matmenis, sidamos karines uniformas, todl, kad normaliems dydiams trko moni.

Kai kurios valstybs pakartotinai maino iuos standartus. Visi ie reikiniai turi tiesiogin ry su monijos vartojamais narkotiniais produktais: msa, alkoholiu ir tabaku.